Užkrito kartą katinui ant uodegos lapas ir pradėjo jis šaukdamas lakstyti, kad „dangus griūva“. Nusprendė mokytojai vieną kartą ir visiems laikams baigti švietimo reformą pačioje švietimo ministerijoje, ir pradėjo Premjeras ir jo aplinka rėkti, kad pensijų neišmokės, kad rusai puola, kad Vyriausybė grius vos valdymo pusiaukelę priėjus, o jau rinkimus matysime kaip savo ausis be veidrodžio.
Užkritusio lapo apokalipsė. Ne kitaip, nebent Premjeras per mokytojų rūpesčius pamiršo, kad Seimo dauguma- jo žaliaskverniai valstiečiai, o jo Vyriausybėje – vieni profesionalai. Tik dirbk, o ne rėkauk apie griūvantį dangų. Tiesa, vadinamųjų profesionalų gretas praretino pats. Kirto tris galvas. Ir tik vienai rado paaiškinimą :“Švietimo ministrė nemokėjo komunikuoti“. Ar tikrai? Juk „komunikacija“ vyko pagal visas iš viršaus nuleistas šios Vyriausybės komunikacijos taisykles – arogantiška povyza, esą ne jūsų reikalas kaip ir ką mes darome. Ar ne taip buvo su urėdais? Su medikais? Dabar su mokytojais. Tik mokytojų atvejis valdantiesiems skausmingesnis – rinkimai per greitai, kad galėtum leisti sau tokią prabangą kaip nekontroliuojami protestai.
Ir štai tuomet piliečių teisė reikšti savo nuomonę ir (o, dangau!) dar ir protestuoti, virsta griūtimi. Panašu, kad Naisių dvasia užaugintiems politikams ir jų vadinamiesiems profesionalams demokratijos samprata nesutampa su likusia Lietuva. Nieko nuostabaus, juk dvejus metus išpūsta krūtine, kumščiu trankant į stalą, visuomenei buvo diktuojama, kas jai gerai, o kas blogai. Tik apaštalai iš Seimo ir Vyriausybės išmano, kaip kvėpuoti, kaip valgyti ir kokiomis reformomis gyventi. O visuomenė tyli priimdama dangaus malonę. Tačiau netikėtai dangus aptemo. Ir jį aptemdė pedagogai, nusprendę išdėstyti pilietiškumo pamoką ir valdžiai, ir abejingai visuomenei. Pagarba Mokytojui.
O jų pamokos valdžiai esmė paprasta – dialogas yra privalomas. Tačiau panašu, kad vadinamiesiems profesionalams pilietiškumo pamoka virsta grėsme. Ir net ne jiems patiems, o valstybei,- bent taip apie griūvantį dangų šaukiama iš aukščiausių valdžios tribūnų. Ponai, profesionalai, nebūkite juokingi! Na, nesate jūs Valstybė, nors tu ką. Bet nuo valdžios skonio, matyt, taip apsalstama, kad sąvokos „Valstybė“ ir „Aš“ tiesiog susilieja.
Tuomet ir iškyla tikroji grėsmė valstybei. Jos demokratijai ir pamatinėms vertybėms. Pirmą kartą susidūrėme su tuo, kad visuomenė yra šantažuojama rinkimais. Ištisus dešimtmečius, metai iš metų, nepriklausomai nuo Seimo sudėties, nuo valdančiosios daugumos ir opozicijos santykio, išorinių ar vidinių krizių, kiekvienas Ministrų kabinetas sekdavo pasakas apie juodžiausius scenarijus, kurie ištiks visuomenę, nepatvirtinus siūlomo biudžeto. Tačiau pirmą kartą šantažuojama konstitucinėmis piliečių teisėmis. Teisėmis, kurios sausio 13-ąją buvo apgintos krauju. Tuomet belieka spėlioti, ar tie valdžią gavę vyrai, prisiekė tarnauti mums ir valstybei padėję ranką ant Konstitucijos, ar ant Naisių serialo scenarijaus, kurio pabaigą jau galime nuspėti. Todėl aš būsiu su mokytojais. Tai jų pamoka mums, visuomenei.