Politiko nuomonėŠ
Šešėlinės ekonomikos tyrinėtojai paskelbė, kad didžiausias šešėlis Rytų Europos pasienio miesteliuose yra Lietuvoje. Tarp tyrinėtų 45 pasienio miestelių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Rusijoje, Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, Malodovoje ir Ukrainoje labiausiai išsiskyrė Lietuvos miestas – Šalčininkai.
Tokią džiugią naujieną paskelbė „Civitta Lithuania“ ekspertai. Tik šalčininkiečiams ši statistika jokio džiugesio nekelia. Ir ne dėl to, kad kontrabandininko profesija, švelniai tariant vis dar nėra prestižinė, kaip ir mokytojų, bet todėl, kad už tokios liūdnos statistikos slepiasi dar liūdnesnės, tragiškos žmonių istorijos, sulaužyti likimai, žlugusios svajonės ir perspektyvos.
Kontrabandos pasekmės yra labai skaudžios ne tik mūsų šalies ekonomikai, bet žmonėms, ypač jauniems, gyvenantiems pasienio miesteliuose, kur nėra darbo ir perspektyvų, o lengvas uždarbis masinaa, nes atrodo nesunkiai pasiekiamas šiek tiek rizikuojant ir gaunant adrenalino dozę. Tačiau rezultaatas dažniausiai viso to žlugdantis – teistumas, turto konfiskacija, skolos, plėšrieji anstoliai ir dėmė iki gyvos gaalvos. Visa tai tik dar labiau didina socialinę atskirtį Lietuvoje.
Žmonės nedideliuose provincijos miesteliuose neturi darbo, neturi galimybių užsidirbti, o pasienyje juk tos pagundos, atrodo, ranka pasiekiamos. Ne iš gero gyvenimo jie ryžtasi nusikaltimui. Nusikaltimui, kuris įklampina jauna žmogų į tokį liūną ir tokią beviltišką situaciją iš kurios prie dabartinės situacijos šansų išsikapstyti nėra. Juolab, kad ir valdžios žmonės, kaip kokie bejausmiai algoritmai, kaip koks dirbtinis intelektas sugeba tik konstatuoti statistiką.
Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskutiniąją sausio mėnesio dieną vėlgi džiugiai paskelbė, kad net 53 proc. savivaldybių piniginei socialinei paramai skirtų lėšų buvo nepanaudotos. Paramai 2018 metais savivaldybės galėjo skirti 223,3 mln. eurų , tačiau liko nepanaudota net 117,5 mln. eurų. Įsiklausykite – nepanaudota. Biurokratiniu požiūriu arba biurokratinio mąstymo algoritmu tai skamba kaip „neįsisavinta“. Net 100 milijonų eurų nepasiekė socialiai remtinų asmenų. Ar tai ne nusikaltimas?
Ir tarp tokių socialinės paramos neįsisavintojų lyderių vėl rikiuojasi Šalčininkai. Čia nepanaudota net 53,3 proc. piniginei socialinei paramai skirtų lėšų.
Tarp biurokratinio administracinio aparato ir paprastų žmonių akivaizdžiai nebeliko susikalbėjimo ir savitarpio supratimo.
Mano pažįstama verslininkė Vilniuje turi gamybinę įmonę, kurioje dirba nemažai jaunimo iš Šalčininkų rajono. Visi jie labai geri žmonės, darbšūs, pareigingi, tačiau visi turi teistumą už kontrabandą, – stebėjosi ji.
Tokia situacija manęs netenkina. Todėl inicijuosiu specialaus fondo steigimą Šalčininkuose. Fondo, kuris padėtų tiems kurie atsibūrė sudėtingoje situacijoje, o ištikus nelaimei, padėtų žmogui pakeisti kreditorių, skolų mokėjimo terminus bei leistų grįžti į normalų gyvenimą.