Užimdama įvairias pareigas pirmiausia visuomet pagalvodavau apie socialinę atsakomybę, apie tai, kad visuomenė gali keistis ir be valdžios pagalbos, neretai užtenka tiesiog užsidegimo ir noro padėti. Taip atsirado projektas ,,Padėk mano vargstančiai mamai“, kur rinkome lėšas nepasiturinčioms šeimoms, vėliau „Padovanok vaikams vasarą“, kai vaikams besilankantiems Carito dienos centruose organizuodavome išvykas į žirgyną. Dažnai pasikalbame su broliu Astijumi Kungiu, kunigu pranciškonu, Lietuvos mažesniųjų brolių ordino provincijolu, apie savanorystę, apie pagalbą kitiems ir jos svarbą. Nes tik padėdami kitiems, pasirūpindami tais, kurie dėl tam tikrų aplinkybių šiuo metu galbūt jaučiasi silpnesni galėsime statyti tvirtus valstybės pamatus.
